Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, rėmėjų ir kitų bendruomenės narių atstovus visų institucijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

Mokyklos tarybos pirmininkas renkamas pirmajame mokyklos tarybos posėdyje atviru balsavimu.

Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai 2 metams. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku. Atviru balsavimu į Mokyklos tarybą renkami mokytojai, ugdytinių tėvai, vietos bendruomenės nariai visuotiniame tėvų susirinkime. Tarybą sudaro po lygiai; 3 mokytojai ir 3 tėvų bei vietos bendruomenės atstovai. Taryba renkama vieniems metams.

Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų mokyklos tarybos narių. Nutarimai priimami vadovaujantis dalyvaujančių balsų dauguma. Posėdžiai vyksta vieną kartą per pusmetį Mokyklos taryba pagal savo kompetenciją turi gauti iš mokyklos administracijos informaciją apie institucijos veiklą.

Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams kartą per metus visuotiniame susirinkime.

Mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, mokyklos direktorius nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokytojų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Mokyklos tarybos funkcijos:

• numato Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo organizavimo tvarką;
• vertina mokyklos vadovų vadybinę kompetenciją, išsako nuomonę jiems atestuojantis;
• svarsto ir aprobuoja mokytojų pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą, prižiūri ūkinę-finansinę veiklą;
• aptaria pasiūlymus dėl papildomojo ugdymo, renginių organizavimo, programų, projektų ruošimo;
• teikia siūlymus dėl mokyklos darbo tobulinimo, saugių darbo, vaikų ugdymo ir globos sąlygų sudarymo, talkina formuojant mokyklos materialinius ir intelektualinius išteklius;
• gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą bei teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos;
• ieško būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, savivaldos struktūromis, keičiasi patirtimi, rengia bendrus renginius, projektus, svarsto problemas;
• skiria atstovus į mokytojų atestacijos komisiją ir į savivaldybės organizuotą atvirą konkursą laisvai direktoriaus vietai užimti stebėtojo teisėmis.

Mokykloje gali steigtis ir kitos savivaldos institucijos. Savivaldos institucijų norminio pobūdžio nutarimai įteisinami direktoriaus įsakymu.